Sakoma, kad VIEVERSYS – pavasario pranašas, dangaus dainius, kuris pirmasis atneša žinią apie bundančią gamtą.
Vasario 24-ąją minima Vieversio diena. Pagal senolių išmintį šis mažas, bet atkaklus paukštelis grįžta iš šiltųjų kraštų. Buvo manoma, kad visus metus būtum greitas ir stiprus, turi kelis kartus apibėgti aplink trobą. Taigi išsiruošę į lauką, vaikai bėgo aplink darželį. Po to, pakėlę akis į dangų, žvalgėsi, ar nematyti vieversio.
Vaikai sužinojo, kodėl ši diena tokia svarbi lietuvių tradicijose, kaip vieversys siejamas su pavasariu, lengvumu, džiaugsmu bei darbų pradžia. Mokytojos su vaikais aptarė alternatyvius jo pavadinimus – vieversėlis, vyturys, cyrulis. Klausėsi vieversio balselio, bandė patys sučirškėti kaip vieversėliai. Diskutavo, kodėl vieversiui nebaisios nei pūgos, nei šalčiai. O stebėdami vieversėlio atvaizdą nuotraukoje, nagrinėjo paukštelio sandarą, kūrė medžio žemėlapį.
Lyginant darželio simbolį su vieversiu pastebėti skirtumai: vienas – užsimerkęs, kitas – su maistu snapelyje; vienas išsiskiria plonesniu snapu, kitas – storesniu; vienas raudonos spalvos, kitas – rudos, vienas – ,,tikras“, kitas – ,,nupieštas ant lapo”.
Taip pat vaikai mokėsi eilėraščius apie vieversį, minė mįsles ir darė kūrybinius darbelius.
„Mažas paukštelis – didelė žinia,“ – sako liaudies išmintis. Linkime, kad ši žinia pasiektų ir Jūsų namus – skatiname kartu su vaikais lauke pasiklausyti ar grįžęs vieversys, gal pavyks išgirsti jo čiulbesį ar tiesiog pasidžiaugti artėjančiu pavasariu. Tegul kartu su pirmosiomis pavasario giesmėmis į mūsų širdis ateina šiluma.
